TIS 2 direktyva (2 dalis)
Ankstesniame straipsnyje „TIS 2 direktyva“ aptarėme pagrindinius Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos reikalavimus dėl kibernetinio saugumo stiprinimo organizacijose. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip kibernetinių rizikų valdymas gali tapti strateginiu įrankiu, leidžiančiu organizacijoms ne tik apsisaugoti nuo kibernetinių incidentų, bet ir sustiprinti ilgalaikį organizacijos konkurencinį pranašumą.
Ankstesniame straipsnyje „TIS 2 direktyva“ aptarėme pagrindinius Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos reikalavimus dėl kibernetinio saugumo stiprinimo organizacijose. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip kibernetinių rizikų valdymas gali tapti strateginiu įrankiu, leidžiančiu organizacijoms ne tik apsisaugoti nuo kibernetinių incidentų, bet ir sustiprinti ilgalaikį organizacijos konkurencinį pranašumą.
Rizikų valdymas – daugiau nei prevencija
TIS 2 direktyva rizikų valdymą įtvirtina kaip visapusišką strateginį procesą, apimantį daugiau nei vien tik reakciją į pavojus. Organizacijos turi nuolat stebėti galimas grėsmes, analizuoti savo vidinius ir išorinius pažeidžiamumus bei planuoti iš anksto, kad būtų pasirengusios ne tik efektyviai valdyti incidentus, bet ir išvengti jų padarinių. Rizikų valdymas yra neatskiriama organizacinės strategijos dalis, leidžianti racionaliai paskirstyti išteklius ir optimizuoti investicijas į kibernetinį saugumą, orientuojantis į kritines sritis, kuriose identifikuota rizika didžiausia.
Rizikų vertinimo ir valdymo procesas padeda organizacijoms ne tik užtikrinti savo informacinių sistemų saugumą, bet ir sukurti dinamišką požiūrį į grėsmes. Tai reiškia, kad organizacijos gali lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios grėsmių aplinkos, užtikrindamos veiklos tęstinumą ir sumažindamos galimų incidentų poveikį. TIS 2 direktyva įpareigoja organizacijas vertinti ne tik techninius, bet ir kitus rizikos veiksnius, tokius kaip tiekėjų ir paslaugų teikėjų įtaką kibernetiniam saugumui.
Tiekimo grandinės saugumo valdymas
Vienas iš svarbiausių TIS 2 direktyvos aspektų yra tiekimo grandinės saugumo rizikos valdymas. Direktyva reikalauja, kad organizacijos nuolat vertintų ir stebėtų tiekėjų bei paslaugų teikėjų poveikį jų tinklų ir informacinių sistemų saugumui. Tiekimo grandinės pažeidžiamumai gali turėti didelės įtakos organizacijos veiklos tęstinumui, todėl labai svarbu, kad įmonės turėtų išsamius rizikos valdymo priemonių planus tiekimo grandinei valdyti.
Tiekimo grandinės rizikų vertinimas nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bet kokie tiekėjų pokyčiai būtų stebimi ir kontroliuojami. Direktyva taip pat skatina bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir ES institucijų, tokių kaip ENISA, siekiant koordinuoti rizikos vertinimus įvairiuose sektoriuose.
Technologijų standartai ir sertifikavimas
Dar vienas svarbus aspektas, kuris išskiriamas TIS 2 direktyvoje, tai yra būtinybė naudoti sertifikuotas informacinių technologijų sistemas ir sprendimus, atitinkančius saugumo standartus. Organizacijos turi užtikrinti, kad jų naudojami produktai ir paslaugos atitinka nustatytus saugumo reikalavimus, kurie dažnai apibrėžiami tarptautiniuose ar Europos sertifikavimo standartuose, tokiuose kaip ISO/IEC 27001.
Sertifikavimas gali būti ypač vertingas įrankis, leidžiantis organizacijoms sustiprinti savo pozicijas rinkoje ir tapti patikimais partneriais.
Incidentų valdymas ir pranešimai
TIS 2 direktyva taip pat reikalauja, kad organizacijos turėtų išsamius planus kibernetiniams incidentams valdyti. Tokie planai padeda greitai reaguoti į incidentus, sumažinant jų poveikį paslaugų teikimui. Pagal direktyvą, esminiai ir svarbūs subjektai privalo nedelsiant pranešti apie didelius incidentus atitinkamoms institucijoms. Pranešimai turi būti pateikiami per 24 valandas nuo incidento aptikimo, o galutinė incidento analizė pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
Svarbu paminėti, kad organizacijos turi sukurti ne tik greitą reagavimo sistemą, bet ir veiksmingus pranešimų teikimo mechanizmus, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis atitinkamų priemonių bei koordinuoti veiksmus tarpvalstybiniu lygiu, jei incidentas paveikia kelias ES šalis.
Rizikos valdymo nauda kaip konkurencinis pranašumas
Efektyvus kibernetinių rizikų valdymas padeda organizacijoms ne tik apsisaugoti nuo grėsmių, bet ir sukurti konkurencinį pranašumą. Organizacijos, kurios gali operatyviai reaguoti į incidentus ir minimalizuoti jų poveikį, tampa patikimais partneriais ir išsiskiria rinkoje dėl savo saugumo praktikų.
Rizikų valdymas taip pat atveria kelią inovacijoms – organizacijos gali drąsiau kurti naujus produktus ir paslaugas, žinodamos, kad jų kibernetinio saugumo sistema yra nuolatos stebima. Tai padeda įmonėms ne tik išlikti konkurencingoms, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti savo pozicijas rinkoje.
Bendradarbiavimas su ekspertais
Rizikos valdymo partneriai gali padėti sukurti ir įgyvendinti organizacijų kibernetinio saugumo strategijas, užtikrindami, kad jos būtų ne tik atitinkančios TIS 2 direktyvą, bet ir veiksmingos realioje aplinkoje.
ISO 31000:2018
certified
DCRO Certified in Cyber Risk Governance